Skunes

Skunes
Recorded in a wide range of spellings including Scoon, Scoone, Scone, Scoines, Scones, Skones and Skune, this is an Anglo-Scottish surnames, but of Norse Viking pre 7th century origins. It has at least two possible origins. The first is locational and as such derives from the descriptive word "scearn" which loosely translates as "a muddy place". This description would apply to the meaning of the village of Old Scone in the county of Perthshire, in ancient times the capital of the kingdom of the Picts and for many centuries the place where all Scottish kings were crowned as with Jonne de Scone, a mason connected with St Giles cathedral, Edinburgh in 1387. However people of confirmed English origins may well originate from either a now "lost" medieval village or from the Saxon word "chon", meaning "a bright person", and hence given as a baptiosmal name of endearment. The name in its various guises, has been well recorded both in Scotland and England since medieval times, and examples of the recordings include: Elizabeth Scones who married Richard Ireland in the city of London on July 12th 1562, Awdrey Skonce, who married James Turner, also in London on September 1st 1605, whilst Thomas Skune was recorded at Edinburgh on June 8th 1637. The first recorded spelling of the family name is shown to be that of Ysaac de Scone, which was dated 1260, witnesses the charter of the land of Drumkarauch, Perthshire, during the reign of King Alexander 111 of Scotland, 1249 - 1286. Surnames became necessary when governments introduced personal taxation. In England this was known as Poll Tax. Throughout the centuries, surnames in every country have continued to "develop" often leading to astonishing variants of the original spelling.

Surnames reference. 2013.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • skūnė — ×skū̃nė (vok. dial. schūne) sf. (2) K, Rtr, LKAI53(Kin), 57(Sg, Šv, Kv, Pj, Vn, Trg, Bt) 1. H, R, Sut, N, L, Kos127(Jrb), JbL335, Ser, NdŽ, KŽ, Klp, Plng, Vn, Trg, Gr daržinė, kluonas: Ak, kiek trūso reiks, ik į skūnès sugabensim, kas ant aukšto …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Barscunes — Saltar a navegación, búsqueda Anverso y reverso de la moneda con la inscripción Bascunes o Barscunes. Bascunes o Barscunes es el nombre de una ceca autóctona del siglo I a. C. en el norte de España, que acuña a partir de fines del siglo …   Wikipedia Español

  • Uarakos — El valle medio del Ebro en el Siglo II a. C. Uarakos (o Uaracos) es el nombre que aparece en las monedas asociadas a la ceca de la Vareia de los berones, una ciudad[1] que ya existía antes de la dominación …   Wikipedia Español

  • Vareia — Para localidad menor del municipio de Logroño, véase Varea. Restos romanos de Vareia en Varea, Logroño. Vareia fue una ciudad[1] probablemente …   Wikipedia Español

  • cigargalis — sm. (1) Jnšk nurūkyto cigaro galas: Degt pagavo ir skūnės, rasi kas kokį degantį cigargalį pametęs ir uždegęs bus LC1889,23 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grandai — grandaĩ sm. pl. (4) 1. tam tikros lubos, grįslai: Grandais vadinamos tos lentos, kur staldai apgrįsti Prk. Išdžiūs šienas ir ant grandų̃ Šv. Ant staldžių reik naujus grandus uždėti Klp. Staldžio grandus atplėšė TP1881,29. 2. šakų, žabų paklotai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lobis — lõbis sm. (2) 1. R, K, S.Dauk turtas: Kažin kokio lõbio jie ir neturi Vrb. Vei, kaip skūnės, kur mūsų lõbiai buvo sukrauti, nei pūstynės stov K.Donel. Jis ieško didžių lõbių KI84. Buvo du broliu labai turtingu, kad jiedu savo galo lobių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nagla — ×naglà (vok. dial. nagel; plg. la. nagla) sf. (2) 1. MitI69 vinis: Skūnės durims susegti imk trijų ar keturių colių ilgas naglas Klp. 2. pasagoms kalti vinis: Nėr nãglų, nėr kuo arklių pasegti Dov …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nupleškėti — nupleškėti, nùpleška, ėjo intr. 1. Erž, Vvr, Vyž smarkiai nudegti, sudegti: Teip nupleškėjo ugnia, kad ir šaukšto neliko Trgn. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškėjo Sdb. Per tą ugnelę (gaisrą) galėjo pusė sodžiaus nupleškėti Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakurti — 1 pakùrti, pàkuria, pakūrė 1. tr. SPI243, K padėti malkų ir jas uždegti; pašildyti kūrenimu: Taip pakuriame pečius, kaip ir ans J. Senelė pradžiugo, krosnį pakūrė P.Cvir. Ar pakūrėt pečių? Šv. Prašė, kad pakurtų pirtį Rm. Pakùrk kamarą, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”